- pilniavoti
- ×pil̃niavoti, -oja, -ojo (l. pilnować, brus. пiльнaвaць), pilniavóti, ója, -ójo Klt 1. tr., intr. saugoti, sergėti, žiūrėti: Pil̃niavok, kad žąsys į miežius nenueitų Mrj. Ma[no] duktė netoli ištekėjo, tai vaikus pilniavók Šlčn. Pilniavój[o] savo pono Mrc. Kožnas savo darbą turi pil̃niavot Lel. Aš išeinu, pilniavók namus Rm. Šok, dukrele, uliavok, vainikėlį pilniavok! JD863. Ant tilto stovėjo žmonės, pilniavojo, kad [v]anduo nenunešt tilto BM10. | refl.: Lauke reikia pilniavotis, kad jis (vasarojus) išdžiūtų Rmš. 2. tr. vykdyti, atlikti: [Gaidys] par naktį giedojo, slūžbą pilniavójo (d.) Jnš. \ pilniavoti; išpilniavoti; papilniavoti
Dictionary of the Lithuanian Language.